talažyti

talažyti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
byloti (tarm.)
dudenti
dudėti
klegėti (juok., prk.)
niūkti
sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
žosti
2. dalyvauti pokalbyje
dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
apsakinėti (šnek.)
apsakoti (tarm.)
belsti
gražbyliauti
pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
poringauti (stp.)
porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
posmelėti
posmuoti
postringauti
rentauti
retuoti
ręsti
sakalioti
sakoti
sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
senauti (tarm.)
skelbauti
stėnauti (tarm.)
teikti
vingrauti (tarm.)
švėnoti (tarm.)
švėpulti (tarm.)
4. kalbėti niekus
amalioti (tarm.)
ausčioti
aušuoti
babaliuoti
balabasyti
balazyti
balbatuoti
barbasuoti
barškaliuoti (tarm.)
baškėti (tarm.)
blabėti (tarm.)
blerbesuoti (tarm.)
blerbti
blerbėti (tarm.)
bliaunyti
bliurbti
bliurbėti
braizgoti
dardėti
dodoti
drioksti
dykąją aušinti (tarm.)
gargėti
glergėti
gvėrauti (tarm.)
katėti
kiauroti (tarm.)
kleketuoti
klekėti
kliaugėti
lalėti (niek.)
larlėti
lazgėti
liežuviu malti (šnek.)
liežuvį plakti (tarm.)
liurškėti
losnoti
loti
meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
plempti
pleperuoti
plepetuoti
plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
plerškėti (šnek.)
pleškėti (šnek.)
pliaugoti
pliaukšti (šnek.)
pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
pliaupti (tarm.)
pliauzaroti (šnek.)
pliauzyti (tarm.)
pliopti (tarm.)
pliurkšti (slp.)
pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
putarnoti (slp.)
railinti (slp.)
raipetoti (slp.)
rairuoti (slp.)
rėzgauti (slp.)
skalatyti
skrabaliuoti
suopti
talaluoti
talatuoti
talažyti
taraliuoti
taranduoti
tarkšti (mžb.)
tarškaliuoti
tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
taukšti
tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. )
tevernoti
trailiuoti
tramaliuoti (tarm.)
tratenti
tratėti (tarm.)
traškėti
treškėti
tvoksti
tvoroti
ulbėti
vambryti
vamparioti (stp.)
vampasyti (šnek.)
vamploti (šnek.)
vampyti (ret.)
vapalioti (tarm.)
vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)
varzmukauti (šnek.)
varėzgoti (šnek.)
vaurioti
veblenti
veblėti (pgrb.)
vebrėti (menk., tarm.)
vepezoti (šnek.)
vepėti (šnek.)
vėburti
vėzguroti (šnek.)
zambatyti (šnek.)
zambyti
zaunyti
zvėgoti (tarm., šnek.)
čerekuoti
čeventi
čežėti
čiaukšti
čiauškuoti
čiauškėti
čiulbėti
štorauti
švampti (šnek.)
švankšti
švarkšti
švarnoti
švokšti
švoti
švotroti
žabalduoti (šnek.)
žiopčioti (menk.)
žiovaliuoti (menk.)
5. kalbėti vos girdimai
kiukėti (šnek.)
kugždenti (tarm.)
kugždėti
kuštenti (plg.)
kuštėti
kuždenti (tarm.)
kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... )
lementi (plg.)
vapenti
vapnoti
vapčioti
vebždėti
čiučenti
šapenti
šapėti (šnek.)
šapšėti
šepšėti
šiušenti
šiušėti
šnabždenti (tarm.)
šnabždėti
šnibždenti (tarm.)
šnibždėti
švabenti
švabėti
švabždėti
švagždenti
švagždėti
6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
7. kalbant apie maža vaiką
tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
9. kalbėti nesamones, be sąryšio
kejoti
klaikuoti
klejoti (malon., vaik.)
kliedėti
paistyti (tarm.)
samalioti
sapalioti
svaitėti (tarm.)
svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
varmalėti (tarm., šnek.)
10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • talazyti — talãzyti, ija ( yja Skr), ijo ( yjo Skr) 1. Plng žr. talažyti 1: Ko čia talãziji niekus J. 2. žr. talažyti 5: Talãzyti par purvus J. talazyti; ištalazyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • talažyti — talãžyti, ija ( yja K), ijo ( yjo K) 1. intr., tr. N, K, BS144, Kos94, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Dgl, Up niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti: Visko nesugirdėsi, visko nesuklausysi, ką žmonys talãžija Krš. Ką čia niekus talãžiji, geriau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • talamožyti — talamõžyti, ija ( yja), ijo ( yjo) 1. žr. talažyti 1: Ką pamislija, tą talamõžija Trk. Einu, atsibodau, talamõžiju vis tą patį Krš. Žinosi kitą sykį nepažįstamims viską talamõžyti! Krkl. 2. žr. talažyti 4: Talamõžiji kaip kiaulė Vvr. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teležyti — telẽžyti, ija ( yja K), ijo ( yjo K) 1. tr. K, L, BŽ620, Rtr, Š, NdŽ, FrnW, KŽ mušti, talžyti: Peilį geležyjau, snukį telẽžyjau Skr. Su mazgote telẽžija begėdę DŽ1. 2. tr. NdŽ, DŽ1 mynioti, makoti: Ko telẽžyji tą purvyną? Vdžg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptalažyti — aptalãžyti tr. KŽ; N apkalbėti, apšmeižti: Ana jį aptalãžyjo, t. y. apkėlė kalbomis J. Apmeluoti, apskųsti, aptalažyti, apžosti B91. talažyti; aptalažyti; atitalažyti; ištalažyti; nutalažyti; patalažyti; partalažyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitalažyti — atitalãžyti intr. Gršl sunkiai ateiti, atklampoti. talažyti; aptalažyti; atitalažyti; ištalažyti; nutalažyti; patalažyti; partalažyti; pritalažyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištalazyti — ištalãzyti žr. ištalažyti 3: Jau vieną bliūdelį ištalãzijo katė ir da nori Vb. talazyti; ištalazyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištalažyti — ištalãžyti 1. intr. išplepėti, prikalbėti nebūtų dalykų: Ko tos bobos neištalažy[ja], tai to ant svieto nėra Sk. 2. tr. Krk, Bsg ištaškyti, išlaistyti: Ištalãžijai ma[n] gerą vandenį Gž. 3. tr. Dr, Ds godžiai išlakti, išėsti: Prikapojau žolės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutalažyti — nutalãžyti tr. Šts nubučiuoti (ppr. nedailiai, seilėjantis). talažyti; aptalažyti; atitalažyti; ištalažyti; nutalažyti; patalažyti; partalažyti; pritalažyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • partalažyti — partalãžyti intr. parbristi, parklampoti: Šiaip teip partalãžijau su klumpiais Kal. talažyti; aptalažyti; atitalažyti; ištalažyti; nutalažyti; patalažyti; partalažyti; pritalažyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patalažyti — patalãžyti 1. tr., intr. paplepėti: Klausyk, ką tas velnias patalãžijo! Ds. Palauk, man da reikia kiek patalãžyt su Daniene Brž. 2. tr. pamaišyti, pateliūskuoti: Kai tik jai (karvei) šaltą nuneši, patalãžija i negeria Bsg. 3. refl. pabraidyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”